Nesant patikimų profilaktikos ir gydymo priemonių, sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SARS-COV-2) lieka rimta visuomenės sveikatos grėsme.
Antivirusinis jota-karagenino efektyvumas prieš eilę virusų, sukeliančių virusines kvėpavimo takų infekcijas (rinovirusus, koronavirusus OC43, 229E, gripą, paragripą, žmogaus metapneumo virusą, respiratorinį sinticinį virusą ir kt.) yra patvirtintas in vitro studijomis. Terapinis jota-karagenino efektyvumas buvo įrodytas 4-iomis klinikinėmis studijomis su >600 pacientų, užsikrėtusių virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Pagrindinis jota-karagenino privalumas yra šio polimero plataus spektro antivirusinis aktyvumas prieš įvairius virusų potipius, kas ypač svarbu kalbant apie rinovirusus arba korona-virusus.
Naujausios in-vitro studijos patvirtino jota-karagenino antivirusinį efektyvumą prieš naująjį beta-koronavirusą SARS-COV-2.
Studija, atlikta kompanijos Marinomed (Austrija) parodė, kad jota-karagenino aktyvumas prieš šį virusą priklauso nuo jo koncentracijos, ir IC50 reikšmė yra = 2.6 μg/ml. Koronaviruso SARS-COV-2 jautrumas jota-karageninui labai panašus į žmogaus korona-viruso OC43 jautrumą. [1]
Studija, atlikta Tenesio universiteto sveikatos mokslų centre, JAV parodė, kad jau 6 µg/ mL jota-karagenino koncentracija slopina SARS-COV-2 pateikimą į ląsteles.[2]
Paprastai COVID-19 užsikrečiama, SARS-COV-2 virusui patekus į organizmą per nosiaryklę.
Jota-karageninas padengia nosiaryklės gleivinės paviršių plėvele, suformuodamas fizinį barjerą, kuris apsaugo nuo respiratorines infekcijas sukeliančių virusų sklaidos. Tai savo ruožtu mažina sumažina virusų skaičių gleivinėse ir leidžia natūraliems organizmo apsauginiams mechanizmams lengviau kovoti su infekcija.
Ikiklinikinės studijos rodo, kad jota-karageninas yra potencialiai veiksminga priemonė SARS-COV-2 infekcijos rizikos mažinimui ir galbūt COVID-19 gydymui.
Skaityti studijos apžvalgą
Virusų kiekio nosiaryklės gleivinėje nustatymui, 1-ojo ir 2-ojo vizitų metu tiriamiesiems buvo atliktas kiekybinis PCR tyrimas.
Pirmojo vizito metu nustatytas virusų kiekis prilygintas 100-ui procentų. Antrojo vizito metu rastas virusų kiekis buvo apskaičiuotas kaip procentas nuo pirmojo vizito metu rasto virusų kiekio.
Viruso kiekis placebo grupėje padidėjo beveik 6 kartus (579%), tuo tarpu jota-karagenino grupėje žymiai sumažėjo (-92%), (p <0,009). Šis rezultatas parodė, kad pacientų gydymas jota-karageninu sąlygoja statistiškai reikšmingą virusų kiekio gleivinėje sumažėjimą, kai tuo tarpu gydymas placebu jokios įtakos viruso replikacijai neturi.
Pirmojo vizito metu abi grupės pacientų jautė panašų simptomų stiprumą (jota-karagenino grupė 6.42 ± 0.18), (placebo grupė 6.59 ± 0.16). Vidutiniškai ligos trukmė jota-karagenino grupėje buvo 2 dienomis mažesnė lyginant su placebo grupe (tarp vaikų, 7.6 vietoj 9.4 dienos, tarp suaugusiųjų – 11.6 vietoj 13.7 dienos).
Simptomų stiprumo lygis apskaičiuotas įvertinant aštuonių atskirų simptomų (galvos skausmas, raumenų skausmas, karščiavimas, gerklės skausmas, užsikimšusi nosis, “bėganti nosis”, čiaudulys, kosulys) stiprumo vidurkį. Jota-karagenino grupė simptomų silpnėjimą pajuto jau ketvirtąją gydymo dieną.
Kadangi kai kurie pacientai patyrė daugiau nei vieną atkrytį stebėtu periodu, buvo skaičiuotas vidutinis paciento atkryčių skaičius. Vidutinis vienam pacientui tenkantis atkryčių skaičius karagenino grupėje buvo 0.15, kai tuo tarpu placebo grupėje – 0. 38 (p = 0.01).
Daugiau apie virusus ir peršalimo gydymą:
