Koronavirusai pasitaiko dažnai ir vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu paveikia daugelį žmonių.
Koronavirusai taip pavadinti dėl karūną primenančių dyglių ant jų paviršiaus. Yra keturi pagrindiniai koronavirusų pogrupiai, vadinami alfa, beta, gama ir delta.
Žmogaus koronavirusas pirmąkart atrastas 1960 metais. Šiuo metu yra žinomi septyni koronavirusai, kuriais gali užsikrėsti žmogus: 229E (alfa koronavirusas), NL63 (alfa koronavirusas), OC43 (beta koronavirusas); HKU1 (beta koronavirusas); MERS-CoV (beta koronavirusas, sukeliantis Artimųjų Rytų Respiracinį Sindromą, arba ARRS , angl. – MERS); SARS-CoV (beta koronavirusas, sukeliantis SARS – sunkų ūminį kvėpavimo sindromą); SARS-CoV-2 (naujasis beta koronavirusas, sukeliantis ligą COVID-19).
Labiausiai pasaulyje paplitę koronavirusai, t.y. kuriais užsikrečiama dažniausiai, yra 229E, NL63, OC43 ir HKU1. Daugelis žmonių per savo gyvenimą pergyvena kelias koronavirusų infekcijas. Labiausiai tikėtina, kad užsikrės maži vaikai.
Žmogaus koronavirusų plitimo būdai nėra labai išsamiai ištirti. Vis dėlto tikėtina, kad žmogaus koronavirusai nuo užkrėsto asmens kitiems yra perduodami per orą, kosėjant ir čiaudint, per glaudų asmeninį kontaktą, pavyzdžiui, liečiant ar spaudžiant rankas.
Šie virusai taip pat gali plisti po sąlyčio su užterštais daiktais ar paviršiais palietus burną, nosį ar akis.
Požymiai ir simptomai
Žmogaus koronavirusai 229E, NL63, OC43 ir HKU1 paprastai sukelia lengvus arba vidutinio sunkumo viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, tokius kaip peršalimas, kurie ilgai netrunka. Simptomai gali būti sloga, kosulys, gerklės skausmas ir karščiavimas. Kartais šie virusai gali sukelti apatinių kvėpavimo takų ligas, tokias kaip plaučių uždegimas. Tai dažniau pasitaiko sergantiems širdies ir plaučių ligomis, esant nusilpusiai imuninei sistemai arba vyresnio amžiaus žmonėms.
Likę trys virusai SARS-CoV, MERS-CoV ir SARS-CoV-2 gali sukelti tiek besimptomę, tiek ryškiais simptomais pasižyminčią infekciją. Simptomai gali būti karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, progresuojantys į plaučių uždegimą ar net ūmų kvėpavimo sutrikimo sindromą (angl. ARDS). Vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, chroniškos kvėpavimo takų ligos ar vėžys, komplikacijų rizika yra didesnė.
Profilaktika
Šiuo metu nėra vakcinų, kurios apsaugotų nuo žmogaus koronavirusų infekcijos. Infekcijos riziką galite sumažinti atlikdami šiuos veiksmus:
- dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu;
- stenkitės rankomis neliesti akių, nosies ir burnos;
- venkite glaudaus bendravimo su sergančiais žmonėmis.
Gydymas
Nėra jokio specialaus žmogaus koronavirusų sukeltų ligų gydymo.
Dauguma žmonių, sergančių paplitusiomis žmogaus koronavirusų sukeltomis ligomis, pasveiksta patys. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti norėdami palengvinti simptomus:
- vartokite vaistus nuo skausmo ir karščiavimo (Atsargiai! Vaikams nereikėtų skirti aspirino);
- naudokite kambario drėkintuvą arba karštą dušą, kad sumažintumėte gerklės skausmą ir kosulį;
- gerkite daug skysčių;
- likite namie ir pailsėkite.
Jei jūsų simptomai kelia jums nerimą, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.