Virusinės kvėpavimo takų infekcijos – tai grupė ligų, kurias sukelia virusai, pažeidžiantys viršutinius, apatinius arba visus kvėpavimo takus.
Paprastai jos klasifikuojamos kaip klinikiniai sindromai, tokie kaip:
Virusinės kvėpavimo takų infekcijos tradiciškai skirstomos į dvi grupes:
Vaikai kartais serga infekcijomis, kurios apima tiek viršutinius, tiek apatinius kvėpavimo takus.
Kvėpavimo takų infekcijas gali sukelti daugiau nei 200 virusų rūšių.
Nors konkretūs virusai dažniausiai sukelia konkrečias būdingas klinikines apraiškas, kiekvienas iš jų gali sukelti daug virusinių kvėpavimo takų sindromų.
Ūmus, ribotas viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimas, kuris gali apimti nosį, gerklę, sinusinius ančius ir gerklas. Būklė retai pasireiškia atskirais specifiniais simptomais, ligos pasireiškimas priklauso nuo individo ir ją sukėlusio patogeno. Kartais ji išplinta į apatinius kvėpavimo takus. Simptomai: gerklės skausmas, čiaudulys, užgulusi ir (arba) varvanti nosis, galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas ir nedidelis karščiavimas. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 virusų porūšių.
Peršalimas yra labiausiai paplitusi liga tarp žmonių. JAV atliktų tyrimų duomenimis, 23,6% suaugusiųjų per pastarąsias 4 savaites buvo patyrę peršalimą. [3] Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, nosies užgulimas, skundai dėl gerklės skausmo ir kosulio sudaro 11 proc. bendrosios praktikos konsultacijų priežasčių Vakarų šalyse. [4] Vaikai kasmet serga tokiomis infekcijomis maždaug 5 kartus, suaugusieji – nuo 2 iki 3. [4] [5] [6] [7] Suaugusieji, kurie bendrauja su vaikais, dažniau serga peršalimo ligomis, nei tie, kurie nebendrauja. [8] Taip pat yra nuomonė, kad vaikai gali būti infekcijų nešiotojai.
Koreliacijos tarp sirgimo peršalimo ligomis ir lyties ar etninės priklausomybės pastebėta nėra. Dažniausiai sergama žiemos laikotarpiu. Taip pat manoma, kad peršalimą vasaros ir žiemos metu sukelia skirtingi virusai. [8] Būklė yra labai užkrečiama ir nulemia didelį mokyklos nelankančių vaikų skaičių bei pravaikštas darbovietėse, tačiau lieka neaišku, ar pagrindinis sklaidos mechanizmas yra plitimas tiesioginio kontakto būdu, oro lašeliniu būdu ar per paviršių taršą oro lašeliniu būdu, kai infekcijos sukėlėjai nuo paviršių pernešami ant burnos gleivinės (pvz., valgant).
Peršalimas retai baigiasi mirtimi ar liga, nors ir sukelia didelį diskomfortą, pamokų praleidinėjimą, pravaikštas ir sveikatos priežiūros išlaidas. [3]
Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai (iki 50 %), kurių yra ne vienas. [2] [9] Kiti žinomi patogenai yra koronavirusai (nuo 10 % iki 15 %), gripo virusai (nuo 5 % iki 15 %), paragripo virusai (5 %), respiraciniai sincitiniai virusai (5 %) ir metapneumovirusai. [2] Dažnai infekcijos sukėlėjas nėra nustatomas. Infekcija gali atsinaujinti po kartotinio sąlyčio su tuo pačiu viruso porūšiu, tačiau tada ligos eiga paprastai būna lengvesnė ir pasveikstama greičiau. Nustatytas ryšys tarp adenovirusų ir enterovirusų bei peršalimo. Faringito priežastimi dažniausiai yra adenovirusai, kurie taip pat gali sukelti apatinių kvėpavimo takų infekcijas.
Įprastos kvėpavimo takų bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis) gali būti susijusios su peršalimu. [10] Tačiau tai turi nedaug įtakos peršalimo gydymo antibiotikais aspektu.
Svarbiausia gydant peršalimą – daug ilsėtis. Kiekvieną naktį gali norėtis iki 12 valandų miego. Sergantieji geriau jaučiasi šiltoje, drėgnoje aplinkoje. Taip pat svarbu palaikyti hidrataciją geriant daug vandens ir vengiant alkoholio bei kofeino. Tai padeda gleivėms lengviau tekėti ir mažina kvėpavimo takų užgulimą.
Specialaus gydymo nuo peršalimą sukeliančių virusų nėra, bet simptominis gydymas gali suteikti palengvėjimą. Reikėtų patarti stengtis neužkrėsti kitų ir laikytis higienos. Atsisakius simptominio gydymo, papildomos žalos neatsiranda, tačiau toks gydymas gali sumažinti nedarbingumo trukmę ir ligos keliamą diskomfortą.
Papildomi vaistai vaidina ribotą vaidmenį, daugiausiai naudos duoda poilsis ir skysčių vartojimas. Sisteminė kombinuotų gydymo būdų, kurie apima antihistamininių vaistų, dekongestantų (vaistų nuo slogos) ir (arba) analgetikų vartojimą, apžvalga parodė, kad jie bendrai duoda tam tikrą naudą gydant suaugusiųjų ir vyresnių vaikų peršalimo simptomus, bet ne mažų vaikų. [30] Tačiau reikėtų įvertinti ir nepageidaujamo poveikio riziką.
Pastebėtas ryšys tarp simptomų sunkumo bei trukmės ir to, ar pacientas tiki paskirtu gydymu ir kaip dėl jo jaučiasi, [31] empatiškas gydymas, kaip jį suvokia pacientas, siejamas su simptomų ir biocheminių žymenų pagerėjimu. [32] [33]
Karščiavimas ir skausmas
Paracetamoliu gydomas peršalimas, kurį lydi skausmas ir / arba karščiavimas. Faktai rodo, kad jis gali padėti kai vargina užgulta ar varvanti nosis, bet ne tada kai skauda gerklę, skundžiamasi bendru negalavimu, čiauduliu ar kosuliu. [34] Nepaisant to, jis vis dar yra vienas plačiausiai vartojamų analgetikų ir antipiretikų, jį pirmiausia skiria skausmui ir karščiavimui gydyti daugelis gydytojų. [35]
Nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (NSAID) apžvalga atskleidė jų naudą mažinant diskomfortą, bet nepatvirtino jokio poveikio lengvinant kvėpavimo simptomus. Svarbu nepamiršti ir galimo nepageidaujamo poveikio rizikos. [36] Aspirino tyrimai patvirtino, kad jis veiksmingai kovoja su skausmu bei karščiavimu ir vartojant trumpą laiką neturi rimto šalutinio poveikio virškinamajam traktui [37], nors pastebėtas nedidelis dispepsijos (virškinimo sutrikimų) rizikos padidėjimas. [38] Aspirino nereikėtų skirti vaikams iki 18 metų dėl Reye sindromo išsivystymo rizikos.
Nosies užgulimas, varvėjimas ir čiaudulys
Yra daug skirtingų dekongestantų ir (arba) antihistamininių vaistų, tarp kurių ir vienos veikliosios medžiagos, ir sudėtiniai preparatai.
Dekongestantus galima rinkis geriamuosius (pvz., pseudoefedrinas) arba intranazalinius (pvz., oksimetazolinas, ipratropiumas). Nustatyta, kad oksimetazolino nosies purškalas sumažina kvėpavimo takų pasipriešinimą [39], tačiau įrodymai apie pacientams teikiamą naudą yra riboti. [40] Tolesnis vartojimas gali paskatinti pakartotinį nosies užgulimą, nors duomenų apie tokios galimos komplikacijos dažnį yra nedaug. [41] [42] [43] Pastebėta, kad nosies purškalas su ipratropiumu yra veiksmingas suaugusiesiems, nors jį taip pat naudoja vaikai. Sisteminė ipratropiumo poveikio vaikams ir suaugusiems su peršalimo simptomais apžvalga parodė, kad jis veiksmingas rinorėjos, bet ne nosies užgulimo atveju. Nepageidaujamas poveikis buvo dažnesnis, lyginant su placebu arba negydymu. [30] [44] Cochrane apžvalga atskleidė nedidelį teigiamą intranazalinių dekongestantų (daugiausia pseudoefedrino ir oksimetazolino) kartotinių dozių poveikį nosies užgulimui, bet liko neaišku, ar tai naudinga pacientams. [45]
Dar vienas pasirinkimas gydant nosies užgulimą vyresniems vaikams ir suaugusiesiems, bet ne mažiems vaikams, yra sudėtinis vaistas, kuriame yra antihistamininės medžiagos ir dekongestanto. [30] [ ] Tokių junginių tyrimų duomenų kokybė prasta. Be to, tyrimai atskleidė ribotą tokių junginių efektyvumą vaikams. [46] [47] To vertėtų nepamiršti svarstant galimybę vaikams skirti antihistamininius preparatus ir centrinio poveikio vaistus nuo kosulio, nes žinoma, kad šie vaistai gali sukelti rimtą žalą. Šių vaistų vartojimas bendru atveju nerekomenduojamas vaikams iki 2 metų amžiaus. [48]
Remiantis dabartiniais duomenimis, intranazaliniai kortikosteroidai nevaidina jokio vaidmens peršalimo gydyme. [49]
Kosulys
Yra daugybė skirtingų kosulį slopinančių ar atsikosėjimą gerinančių vaistų, tarp kurių ir vienos veikliosios medžiagos, ir sudėtiniai preparatai. Jie dažnai derinami su dekongestantais ir antihistamininiais vaistais.
Nėra tvirtų įrodymų patvirtinančių nereceptinių vaistų nuo kosulio , kurių efektyvumas būtų įrodytas ūmaus kosulio atveju, ypač mažiems vaikams. [46] [47] JAV bendru atveju šių vaistų nerekomenduojama vartoti vaikams iki 2 metų amžiaus.
Siekiant palengvinti peršalimo simptomus, kvapiuosius eterinius aliejus galima įtrinti į kūną, galima kvėpuoti jais prisotintais garais, paskleisti ore, arba užpylus ant audinio uždėti kompresą.
Inhaliacinių kortikosteroidų vartojimo ūminiam ir poūmiam kosuliui apžvalga nerado pakankamai įrodymų, kad būtų galima juos rekomenduoti įprastam vartojimui ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems suaugusiesiems. Tačiau kai kurie tyrimai atskleidė naudą, o tai reiškia, kad reikia tolesnių kokybiškų tyrimų. [50]
Gydymas antibiotikais
Antibiotikai nėra veiksmingi gydant peršalimo simptomus, be to, žinoma, kad jie sukelia pašalinį poveikį. [51] JAV Ligų kontrolės centras (CDC) ir Amerikos gydytojų kolegija (American College of Physicians) nerekomenduoja gydymo antibiotikais. [2] Reguliavimo institucijos kitose šalyse taip pat palaiko šią rekomendaciją. [52] [53]
Šį gydymą paskirti prašo patys pacientai apsilankymo pas gydytoją metu, tačiau vis daugėja įrodymų, kad tai skatina atsparių bakterijų štamų atsiradimą ir sukelia nereikalingą žalą. Yra nedaug įrodymų, kad pūlingomis nosies išskyromis pasireiškianti bakterinė infekcija nereaguoja į antibiotikus. [51] Nustatyta, kad vėlesnis antibiotikų skyrimas kartu su natūralia ligos eiga ir simptominiu gydymu, sumažina antibiotikų vartojimo dažnį (31 %), lyginant su ankstyvu antibiotikų paskyrimu (93 %), ir užtikrina panašų pacientų pasitenkinimą. [54]
Kitos gydymo priemonės
Gera mityba yra labai svarbi, siekiant atsparumo peršalimui ir atsigavimui po jo. Pasirūpinkite subalansuota mityba. Vartokite maisto papildus, kad tikrai gautumėte rekomenduojamą vitamino A, B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6, folio rūgšties), vitamino C, bei mineralų cinko ir vario paros kiekį.
Intervencinės priemonės, tokios kaip geriamasis cinkas ir jo inhaliacijos per nosį, [55] [56] ežiuolė, [20] [55] ir sudrėkintas oras [57], buvo tiriami placebo kontroliuojamuose tyrimuose. Iš esmės, jų veiksmingumo įrodymai buvo minimalūs.
Cinkas, paskirtas per 24 valandas nuo simptomų atsiradimo, sumažina įprastų peršalimo simptomų trukmę sveikiems asmenis, tačiau dėl duomenų heterogeniškumo, tai reikėtų vertinti atsargiai. Optimalios cinko dozės nustatymui reikalingi papildomi tyrimai. Plačiai ištirtos cinko pastilės, kurios žymiai sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, kai dozė yra didesnė arba lygi 75 mg per parą. Tiems, kurie galvoja apie maisto papildus su cinku, peršalus geriausia būtų vartoti tokią dozę. Tačiau dėl duomenų trūkumo, griežtų rekomendacijų apie cinko papildų vartojimą profilaktikai nustatyti negalima. Naudojant cinko pastiles (ne sirupą ar tabletes), tikėtiną naudą reikia subalansuoti su šalutiniu poveikiu. Intranazaliniu būdu vartojamas cinkas turi didelį nepageidaujamą poveikį ir, būta pranešimų, kad kartais jis sukelia anosmiją, kuri gali būti nuolatinė. [58] Dėl šios priežasties cinko nereikėtų vartoti intranazaliniu būdu.
Po daugelio tyrimų, manoma, kad vitamino C poveikis peršalimo prevencijai nėra didelis, ir neduoda jokios naudos gydymui. Buvo atlikti keli dideli suaugusiųjų ir vaikų tyrimai, tačiau jų rezultatai abejotini. Didelių vitamino C kiekių vartojimas ilgą laiką gali būti žalingas. [70]
Siekiant palengvinti peršalimo simptomus, kvapiuosius eterinius aliejus galima įtrinti į kūną, galima kvėpuoti jais prisotintais garais, paskleisti ore, arba užpylus ant audinio uždėti kompresą. Pabandykite skiestu eukaliptų aliejumi, kuris veikia kaip dekongestantas, ištrinti krūtinę arba padaryti inhaliaciją su eukaliptų ar pipirmėčių aliejais, kad sumažintumėte nosies užgulimą. Garai su levandomis, kedrais ar citrinomis taip pat gali nuraminti nosies ertmes. Inhaliacijos su mentolu net tik sumažina nosies užgulimą, bet ir gali padėti sustabdyti infekciją. Rozmarinai, čiobreliai, mėtos, bazilikai ir arbatmedžių aliejus taip pat gali palengvinti peršalimo simptomus. Būkite atsargūs, jei sergate astma, nes aromaterapija gali išprovokuoti priepuolį. [72]
Komerciniai inhaliuojami produktai yra populiarūs, nors klinikinių tyrimų duomenų, patvirtinančių jų veiksmingumą, nėra daug. Kompanijų atlikti intranazalinio ir inhaliuojamojo natrio kromoglikato derinio tyrimai nepateikė įtikinamų veiksmingumo įrodymų. [59] [60] Yra kai kurių duomenų, patvirtinančių, kad preparatai, skirti įtrinti pirtyje, veiksmingai palengvina simptomus. [61]
Žaliosios arbatos, [62] česnako, [63] [64] įvairių kinietiškų vaistažolių, [65] [66] ir pelargonijų (Pelargonium sidoides arba Umckaloabo) [67] efektyvumą patvirtintina pavieniai tyrimai arba atliktų tyrimų kokybė yra prasta. Kai kurie įrodymai atskleidžia, kad šaltalankis nedaro poveikio. [68] Nosies drėkinimas gali būti naudingas ir mažinti ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (VKTI) simptomus, tačiau tai patvirtinantys įrodymai yra silpni. [69]
Bendrieji patarimai
Jei sergate viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pavyzdžiui, gerklės, ausų ar prienosinių ančių infekcija, peršalimu ar bronchiolitu, išbandykite toliau nurodytas priemones:
Gerklės skausmas
Jei jums arba jūsų vaikui skauda gerklę, vadovaukitės šiais patarimais:
Ausų skausmas
Nosies varvėjimas
Norėdami sustabdyti nosies varvėjimą, vadovaukitės šiais patarimais:
Sinusinių ančių skausmas / spaudimas
Šie patarimai gali padėti palengvinti sinusų skausmą ir spaudimą:
Kosulys
Šie patarimai gali padėti įveikti kosulį:
Dauguma pacientų pasveiksta per 2 savaites. Vaikų nuo 6 mėnesių iki 12 metų tyrimas parodė, kad po 7 dienų 26 % pacientų vis dar stebimi simptomai, o po 14 dienų – tik 6 % pacientų. [76] Dažniausiai pasitaikantis išliekantis simptomas yra kosulys, kuris trunka nuo 15,3 iki 28,6 dienų. [77] Svarbu apie tai pakalbėti su pacientais, kad sumažinti jų lūkesčius dėl greito pasveikimo ir išvengti vizito dėl papildomo gydymo ar antibiotikų skyrimo. Recidyvai yra dažni, nors ir lieka neaišku, ar jų priežastis yra tas pats patogeninis virusas, jo porūšis ar kitas ligos sukėlėjas.
