Kur įsigyti?
Apie virusus

Apibrėžimas

Virusinės kvėpavimo takų infekcijos – tai grupė ligų, kurias sukelia virusai, pažeidžiantys viršutinius, apatinius arba bendrai visus kvėpavimo takus. Paprastai užsikrėtus jomis pasireiškia šie simptomai:

  • Gerklės skausmas
  • Nosies užgulimas
  • Čiaudulys
  • Dilgčiojimas nosyje
  • Kosulys
  • Galvos skausmas
  • Kūno silpnumas
  • Karščiavimas
  • Raumenų skausmas

Kvėpavimo takų infekcijas gali sukelti daugiau nei 200 virusų rūšių.

Virusinės kvėpavimo takų infekcijos tradiciškai skirstomos į dvi grupes:

  • Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai daugiausia pasireiškia nosies užgulimu, gerklės skausmu ir čiauduliu. Virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, tokiomis kaip gripas arba į jį panašios ligos, gali susirgti bet kokio amžiaus asmenys.
  • Apatinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai pasireiškia trachėjoje, bronchuose ir plaučiuose. Pasireiškiantys simptomai: kosulys, krūtinės skausmas, dusulys. Virusinėmis apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, tokiomis, kaip ūminis obstrukcinis laringitas (krupas), bronchiolitas ir plaučių uždegimas, dažniau serga vaikai.

Vaikai kartais serga infekcijomis, kurios apima tiek viršutinius, tiek apatinius kvėpavimo takus.

Kaip užsikrečiama peršalimo virusais?

Peršalimo virusai paprastai perduodami tokiais būdais:

Oro lašelinis (aerozolinis) būdas – peršalimo virusai plinta, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudėja arba kalba, išskirdamas mažus lašelius, kuriuos gali įkvėpti kiti žmonės.

Tiesioginis sąlytis su infekuotu nosies sekretu – virusai gali būti perduodami per fizinį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, pavyzdžiui, paspaudžiant ranką, o vėliau palietus veidą (nosį, burną ar akis).

Per užkrėstus daiktus – virusai gali išlikti gyvi ant įvairių paviršių (pavyzdžiui, durų rankenų, stalų ar telefonų). Išlieka galimybė užsikrėsti, jei žmogus paliečia užkrėstą paviršių ir vėliau paliečia savo veidą.

Sezoninės variacijos

Daugiau šaltinių

  1. John, Pramod R. John (2008). Textbook of Oral Medicine. Jaypee Brothers Publishers. p. 336. ISBN9788180615627.. CDC. 6 October 2015. Retrieved 4 February 2016.
  2. Eccles R (November 2005). „Understanding the symptoms of the common cold and influenza“. Lancet Infect Dis. 5(11): 718–25.
  3. Bennett, John E.; Dolin, Raphael; Blaser, Martin J. (2014). Principles and Practice of Infectious Diseases. Elsevier Health Sciences. p. 750. ISBN9781455748013.
  4. Allan, GM; Arroll, B (18 February 2014). „Prevention and treatment of the common cold: making sense of the evidence.“. CMAJ : Canadian Medical Association.
  5. Heikkinen T, Järvinen A (January 2003). „The common cold“. Lancet. 361(9351): 51–9. Arroll, B (March 2011). „Common cold“. Clinical evidence. 2011 (3): 1510. 3275147 . 21406124.
  6. Kim, SY; Chang, YJ; Cho, HM; Hwang, YW; Moon, YS (21 September 2015). „Non-steroidal anti-inflammatory drugs for the common cold.“. The Cochrane database of systematic reviews. 9: CD006362.
  7. Simasek M, Blandino DA (2007). „Treatment of the common cold“. American Family Physician.
  8. Pelczar (2010). Microbiology: Application Based Approach. p. 656
  9. Michael Rajnik; Robert W Tolan (13 Sep 2013). „Rhinovirus Infection“. Medscape Reference. Retrieved 19 March 2013.
  10. National Institute of Allergy and Infectious Diseases. 27 November 2006. Archived from the the original 6 September 2008. Retrieved 11 June 2007.
  11. Eccles, Ronald; Weber, Olaf (2009). Common cold.