Koronavirusai pasitaiko dažnai ir vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu paveikia daugelį žmonių.

Koronavirusai taip pavadinti dėl karūną primenančių dyglių ant jų paviršiaus. Yra keturi pagrindiniai koronavirusų pogrupiai, vadinami alfa, beta, gama ir delta.

Daugelis žmonių per savo gyvenimą su koronavirusu susiduria ne vieną kartą. Labiausiai tikėtina, kad užsikrės maži vaikai.

Žmogaus koronavirusai nuo užkrėsto asmens kitiems yra perduodami per orą, kosėjant ir čiaudint, per glaudų asmeninį kontaktą, pavyzdžiui, liečiant ar spaudžiant rankas.

Šie virusai taip pat gali plisti po sąlyčio su užterštais daiktais ar paviršiais, palietus burną, nosį ar akis.

Žmogaus koronavirusai 229E, NL63, OC43 ir HKU1 paprastai sukelia lengvus arba vidutinio sunkumo viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, tokius kaip peršalimas, kurie netrunka ilgai. Simptomai:

Kartais šie virusai gali sukelti apatinių kvėpavimo takų ligas, tokias, kaip plaučių uždegimas. Tai dažniau pasitaiko sergantiems širdies ir plaučių ligomis, esant nusilpusiai imuninei sistemai arba vyresnio amžiaus žmonėms. Likę trys virusai SARS-CoV, MERS-CoV ir SARS-CoV-2 gali sukelti tiek besimptomę, tiek ryškiais simptomais pasižyminčią infekciją.
Simptomai gali būti karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, progresuojantys į plaučių uždegimą ar net ūmų kvėpavimo sutrikimo sindromą (angl. ARDS). Vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, chroniškomis kvėpavimo takų ligomis ar vėžiu, komplikacijų rizika yra didesnė.

Infekcijos riziką galite sumažinti, atlikdami šiuos veiksmus:

Teigiamo greito COVID-19 testo atveju, esant įprastiems virusinių kvėpavimo takų ligų simptomams, tokiems kaip sloga, gerklės skausmas ir sausas, neilgalaikis kosulys, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir gydytis simptominėmis priemonėmis, kurios būtų parinktos individualiai. Taip pat patariama likti namuose, kad sumažintumėte infekcijos plitimo riziką. Rinkoje esantys antivirusiniai vaistai skiriami tik individualiais atvejais ir tinka ne visiems: neskiriama vaikams, asmenims iki 18 metų, nėščiosioms ar žindančioms moterims.

1. John, Pramod R. John (2008). Textbook of Oral Medicine. Jaypee Brothers Publishers. p. 336. ISBN9788180615627.. CDC. 6 October 2015. Retrieved 4 February 2016.
2. Eccles R (November 2005). „Understanding the symptoms of the common cold and influenza“. Lancet Infect Dis. 5(11): 718–25.
3. Bennett, John E.; Dolin, Raphael; Blaser, Martin J. (2014). Principles and Practice of Infectious Diseases. Elsevier Health Sciences. p. 750. ISBN9781455748013.
4. Allan, GM; Arroll, B (18 February 2014). „Prevention and treatment of the common cold: making sense of the evidence.“. CMAJ : Canadian Medical Association.
5. Heikkinen T, Järvinen A (January 2003). „The common cold“. Lancet. 361(9351): 51–9. Arroll, B (March 2011). „Common cold“. Clinical evidence. 2011 (3): 1510. 3275147 . 21406124.
6. Kim, SY; Chang, YJ; Cho, HM; Hwang, YW; Moon, YS (21 September 2015). „Non-steroidal anti-inflammatory drugs for the common cold.“. The Cochrane database of systematic reviews. 9: CD006362.
7. Simasek M, Blandino DA (2007). „Treatment of the common cold“. American Family Physician.
8. Pelczar (2010). Microbiology: Application Based Approach. p. 656
9. Michael Rajnik; Robert W Tolan (13 Sep 2013). „Rhinovirus Infection“. Medscape Reference. Retrieved 19 March 2013.
10. National Institute of Allergy and Infectious Diseases. 27 November 2006. Archived from the the original 6 September 2008. Retrieved 11 June 2007.
11. Eccles, Ronald; Weber, Olaf (2009). Common cold.