Gripas yra užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurią sukelia influenza tipo virusai, patekę į nosį, gerklę ir plaučius. Šie virusai gali sukelti tiek lengvą, tiek sunkų susirgimą, o kartais net mirtį. Geriausias būdas išvengti gripo – kasmet pasiskiepyti tuo metu rinkoje esančia vakcina nuo gripo.

Gripu sergantys žmonės dažnai jaučia kai kuriuos arba visus toliau nurodytus simptomus:

*Svarbu pabrėžti, kad ne visi sergantys gripu karščiuoja. Gripo virusai plinta per lašelius, kurie susidaro, kai gripu sergantys žmonės kosėja, čiaudi arba kalba. Šie lašeliai gali nusėsti ant šalia esančių žmonių burnos ar nosies.

Daug rečiau gripu užsikrečiama nuo gripo sukėlėjais užterštų paviršių ir daiktų, kai juos palietus, vėliau virusai pernešami į burną, akis ir, galbūt, nosį.

Gripu galite užkrėsti kitus žmonės dar iki to, kol sužinote, kad sergate patys, ir, žinoma, ligos metu. Dauguma sveikų suaugusiųjų gali užkrėsti kitus, pradedant nuo 1 dienos iki simptomų atsiradimo ir dar 5 – 7 dienas po ligos pradžios. Kai kurie žmonės, ypač maži vaikai ir žmonės su nusilpusia imunine sistema, užkratą gali platinti net ilgiau.

Nuo viruso poveikio iki pirmųjų simptomų pasireiškimo gali praeiti 1 – 4 dienos, vidutiniškai inkubacinis periodas trunka apie 1 dieną.

Tarp gripo komplikacijų yra bakterinė pneumonija, ausų infekcijos, sinusinių ančių infekcijos, dehidratacija ir lėtinių ligų, pvz., stazinio širdies nepakankamumo, astmos ar diabeto, paūmėjimas.

Asmenų grupės, kurioms gripas kelia didelį pavojų Gripu gali susirgti kiekvienas, net gretutinių ligų neturintys žmonės. Rimtų problemų, susijusių su gripu, gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau, kai kuriems žmonėms, susirgus, kyla didelė su gripu susijusių komplikacijų atsiradimo rizika.

Tai 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, bet kokio amžiaus sergantieji tam tikromis lėtinėmis ligomis (tokiomis kaip astma, diabetas ir širdies ligos), nėščios moterys, maži vaikai.

Pirmas ir svarbiausias gripo profilaktikos žingsnis yra kasmetiniai skiepai. Taip pat rekomenduojamos kasdienės profilaktikos priemones (tokios kaip: laikytis atokiau nuo sergančių žmonių, kosėjant ar čiaudint pridengti burną ir dažnai plauti rankas), kurios padeda sulėtinti kvėpavimo takų (pvz., nosies, gerklės ir plaučių) ligas bei gripą sukeliančių mikrobų plitimą.

Yra antivirusinių vaistų, kuriuos galima naudoti gripui gydyti. Tai oseltamiviras, zanamiviras ir peramiviras. Prieš vartojant be kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

1. John, Pramod R. John (2008). Textbook of Oral Medicine. Jaypee Brothers Publishers. p. 336. ISBN9788180615627.. CDC. 6 October 2015. Retrieved 4 February 2016.
2. Eccles R (November 2005). „Understanding the symptoms of the common cold and influenza“. Lancet Infect Dis. 5(11): 718–25.
3. Bennett, John E.; Dolin, Raphael; Blaser, Martin J. (2014). Principles and Practice of Infectious Diseases. Elsevier Health Sciences. p. 750. ISBN9781455748013.
4. Allan, GM; Arroll, B (18 February 2014). „Prevention and treatment of the common cold: making sense of the evidence.“. CMAJ : Canadian Medical Association.
5. Heikkinen T, Järvinen A (January 2003). „The common cold“. Lancet. 361(9351): 51–9. Arroll, B (March 2011). „Common cold“. Clinical evidence. 2011 (3): 1510. 3275147 . 21406124.
6. Kim, SY; Chang, YJ; Cho, HM; Hwang, YW; Moon, YS (21 September 2015). „Non-steroidal anti-inflammatory drugs for the common cold.“. The Cochrane database of systematic reviews. 9: CD006362.
7. Simasek M, Blandino DA (2007). „Treatment of the common cold“. American Family Physician.
8. Pelczar (2010). Microbiology: Application Based Approach. p. 656
9. Michael Rajnik; Robert W Tolan (13 Sep 2013). „Rhinovirus Infection“. Medscape Reference. Retrieved 19 March 2013.
10. National Institute of Allergy and Infectious Diseases. 27 November 2006. Archived from the the original 6 September 2008. Retrieved 11 June 2007.
11. Eccles, Ronald; Weber, Olaf (2009). Common cold.